Suaugusiųjų mokymas(is)
   
Pradinis
Specifika
Motyvacija
Metodai
Suaugusiems mokiniams
PARSISIUNTIMUI
Kontaktai
 

 

 

MOKYMOSI TEORIJŲ TAIKYMAS MOKANT SUAUGUSIUOSIUS

I. Mokymasis per veikla (Action Learning)

"Pabrėžkite mokymąsi per veiklą. Mokymasis klasėje yra neefektyvus. Pusėe žmonių klasėje slaptai dirba savo "tikrus" darbus; kita pusė jų taip džiaugiasi, kad nereikia daryti savo „tikrųjų“ darbų, kad jie visai išjungia savo protą. Pusė jau žino pusę dėstomos medžiagos ir žaidžia kryžiukus – nuliukus; pusei jų niekada neprireiks žinoti daugiau nei pusės to, ką jie mokosi (Stewart, 2001, p. 184)."

Diskutuojant apie suaugusiųjų mokymąsi, mokymasis per veiklą yra labai plačiai vartojama sąvoka. Mokymasis per veiklą lyginamas su projektiniu mokymusi (žr. žemiau), mokymosi bendruomenėm (tai tokios didelės mokymosi grupės, kurios dirba labai tikslingai ties viena problema) ir skirtingomis simuliacijos formomis, naudojamomis tobulinant įvairius organizacinius ar vadybinius įgūdžius. Šis terminas vis plačiau vartojamas kalbant apie organizacines problemas (Yorks, 2000).

"Mokymasis per veiklą yra apibrėžiamas kaip metodas, kuris padeda dirbti su bei tobulėti žmonėms. Jo esmė – darbas su realiu projektu ar problema panaudojamas mokymosi tikslais. Dalyviai dirba mažose darbo grupėse ar komandose, spręsdami pasiūlytą projektą ar problemą, ir tuo pačiu mokosi iš savo veiklos. Mokytojas (treineris) dirba darbo grupėje tam, kad padėtų grupės nariams atrasti balansą tarp darbo grupėje ir mokymosi iš veiklos (O‘Neil, 2000)".

Mokymosi per veiklą komponentai:

•  Pirmas dalykas, kalbant apie mokymasi per veiklą, yra darbo grupių pagal veiklos programa sukūrimas, eksperto žinios ir mokymasis iš realių problemų sprendimo. Tam yra sudaromos mažos darbo grupės, iš 3-4 žmonių;

•  Darbo grupės sukuriamos išskiriant jų dalyvius pagal tam tikrus požymius tam, kad kiekviena jų būtų optimaliai pasiruošusi prisidėti prie sėkmingo bendros mokymosi grupės (mokymosi bendruomenės) darbo;

•  Kiekvienai grupei yra paskiriamas mokymosi instruktorius (treineris). Treineriai taipogi sudaro bendrą grupę;

•  Išrenkamas projektinės grupės lyderis. Abu – projekto lyderis ir treineris – veiklos grupelėse veikia kaip koordinatoriai, motyvatoriai ir darbo proceso palengvintojai (O‘Neil, 2000).

•  Mokymasis per veiklą apima mokymąsi iš patirties per refleksiją ir veikimą savo grupėje;

•  Labai svarbu, kad grupės išliktų pastovios ir turėtų tąsą, kas reiškia, kad per tam tikrą laikotarpį jos turėtų būti susilipdžiusios (Wade, 1999).

Mokymasis per veiklą apima 10 žingsnių:

•  Nusistatyti tikslus

•  Sukurti veiklos grupę

•  Paskirti mokymosi vadovą

•  Pristatyti iššūkį (problemą, kurią reikia išspręsti)

•  Apsibrėžti problemą

•  Nustatyti veiksmus

•  Išbandyti veiksmus

•  Aptarti rezultatus

•  Nustatyti veiklos planą

•  Apibendrinti (padaryti išvadas)

Pavyzdys:

PSE&G įmonė (veikianti elektros ir dujų tiekimo srityje) sukūrė mokymosi per veiklą programą tam, kad padėtų realizacijos departamentui išmokti, kaip sėkmingiau konkuruoti naujoje pokyčių aplinkoje, kuri labai greitai pakeitė ankstesnį sureguliuotą pasaulį.

Programoje bus iškelti šie tikslai:

•  Pagerinti žmonių bendravimo ir sąveikos vienas su kitu būdus

•  Įdiegti naujus kokybiškus veiklos įrankius ir elgesį organizacijos gamyboje

•  Išvystyti ir panaudoti naujus problemos sprendimo ir supervizavimo įgūdžius

•  Sukurti atvirumo ir pasitikėjimo atmosferą bei iškelti dienos paviršiun visus užslėptus konfliktus

Per du metus buvo surengtos 9 atskiros mokymo sesijos su 250 dalyvių. Kiekviena sesija apėmė vidutiniškai 28 dalyvius, kurie buvo paskirstyti į 4 veiklos grupeles po 7 dalyvius. Kiekvienai grupei buvo paskirtas mokymo vadovas. 4 mokymo vadovai suformavo mokymo vadovų komandą. Kiekviena veiklos grupė dirbo su realiu verslo projektu, kurį sponsoriavo įmonės vadovai. Programos metu veiklos grupės susitikdavo mažiausiai šešis pusdienius per šešių savaičių periodą kartu su savo mokymo vadovu bei atskirai be jo. Sesijos pabaigoje kiekviena mokymosi per veiklą grupė pasiūlė rekomendacijas visai organizacijos valdymo grupei. Daugumai šiu grupių buvo pasiūlyta pritaikyti praktiškai savo rekomendacijas po to, kai pasibaigė sesija. Kai kurios išvados buvo susijusios su šimtų tūkstančių dolerių sutaupymu restruktūrizuojant darbą, santykių tarp bendruomenės ir organizacijos pagerinimu per ivairius projektus bei požiurio į kliento – kompanijos santykius pokyčiais (O'Neil, 2000).

Šių sesijų pradžioje dalyviai pernelyg nuogastavo ir buvo perkrauti informacija. Sesijai baigiantis, dalyviai buvo nustebę, kiek daug įžvalgų jie gavo mokymosi proceso metu. Jie teigė, kad mokymo vadovas jiems suteikė galimybę įveikti iššūkį ir kad jie labai artimai susibičiuliavo su mokymo grupės dalyviais.

Privalumai:

•  Skirtingos grupės pagerina mokymosi procesą ir leidžia reikšmingai prisidėti prie mokymosi bendruomenės gerų rezultatų

•  Grupės dinamikos veiksnių naudojimas mokantis

Trukumai:

•  Nuolatinė kova tarp užduoties baigimo ir mokymosi iš jos

•  Sunkumai užtikrinant nuoseklumą ir darną tarp grupių ir tarp sesijų bet kokios programos metu

•  Grupės dinamikos procesų iššūkiai

II. Mokymasis per patirtį (patyriminis mokymasis)

"Pasakyk man – ir aš pamiršiu. Parodyk man – ir aš galbūt prisiminsiu. Įtrauk mane, ir aš suprasiu" – Konfucijus.

 Mokymasis per patirtį yra mokymosi teorija, kuri yra orientuota į besimokantįjį ir jos pagrindinė prielaida yra ta, kad individai geriausiai mokosi iš savo patirties. Geras būdas paaiškinti šią teoriją yra "mokymasis darant". Patyriminis mokymasis leidžia besimokančiajam tiesiogiai įsitraukti į tai, kokios medžiagos yra mokomasi, vietoj to, kad tiesiog tik mąstytu ar kalbėtų apie tą medžiagą.

Pagrindinės tezės:

•  Tai yra pasikartojantis procesas, kuris apima tikslų išsikėlimą, apmastymą, planavimą, tyrinėjimą ir sprendimų priėmimą bei, galiausiai, veikimą, kurį seka stebėjimas, reflektavimas ir peržiūra;

•  Apima dalyvio asmeninę patirtį ir jo paties supratimą apie savo patirtį – tai yra labiau taikytinas metodas nei paskaita. Patyriminio mokymo teorija leidžia tiek suprasti dėstomą medžiagą, tiek perkelti savo įgūdžius bei žinias;

•  Patyriminis mokymasis apima supratimą, ką reiškia būti mokiniu, kokie jausmai apima juo būnant ir pan., nes mokymasis yra paties mokinio patyrimas, o ne kieno kito;

•  Patyriminis mokymas yra efektyvus, nes apima tiek mąstymo, tiek emocinės, tiek fizinės srities vystymą.

Pavyzdys:

Grupė onkologinių ligų seselių dalyvauja trijų dienų apmokymuose. Kiekvienai seselei pristatytas realaus įvykio scenarijus, kuriame – iššūkis, su kuriuo galėtų onkologijos srityje dirbanti seselė susidurti. Susipažinusios su pristatyta situacija seselės turi ieškoti informacijos šaltinių, kurie turėtų joms padėti susidoroti su konkrečia situacija. Susirinkusios informaciją kiekviena atskirai pabando išspręsti iššūkį taip efektyviai, kaip tik gali. Kai kiekviena seselė turi tam tikrą problemos sprendimą, visos jos susitinka grupėje grupinei diskusijai apie tai, kokie metodai yra veiksmingi, o kokie ne. Tada seselės įvertina pačios save ir savo darbą, kiek efektyviai jos įvykdė tyrimą.

Privalumai:

•  Patyriminis mokymasis naudojasi patirtimi. Tai yra iš esmės svarbu suaugusiems mokantis, nes vien savo gyvenimu suaugę sukaupia turtingą patirtį, kuri gali būti naudinga kiekvienoje mokymosi situacijoje

•  Patyriminis mokymasis yra visaapimantis mokymosi būdas

•  Patyriminis mokymasis yra efektyviausias, kai mokinys turi vidinę motyvaciją, kuri būdinga didžiąjai daliai besimokančiųjų suaugusiųjų

Trūkumai:

•  Patyriminis mokymasis neatsižvelgia į kultūrinius skirtumus

•  Nelabai aišku, kokią vietą patyriminiame mokymesi užima tokie mokymosi elementai kaip tikslai ir ketinimai

•  Ši teorija nepadeda mums suprasti ir paaiškinti pokyčių ir naujų patirčių

III. Projektinis mokymasis

Projektiniame mokymesi mokiniai sprendžia iššūkius iš realaus gyvenimo (dažnai tie iššūkiai buna autentiški ir apima kelias disciplinas). Mokiniai nusprendžia kaip prieiti prie problemos ir kokias veiklas vykdyti.  

•  Mokiniai surenka informaciją iš daugybės šaltinių ir sintezuoja, analizuoja bei gauna žinių iš jos

•  Mokymasis iš esmės yra vertingas, nes jis susijęs su kažkuo realiu ir apima tokius suaugusiųjų įgūdžius kaip bendradarbiavimas ir refleksija

•  Pabaigoje mokiniai demonstruoja savo naujai gautas žinias ir jie yra vertinami pagal tai, kiek jie išmoko ir kaip gerai savo žinias perteikė

•  Viso proceso metu, mokytojo vaidmuo yra vesti ir patarti, o ne kontroliuoti ar nukreipti mokinio darbą.

Pavyzdys:

Mokytojos užduotis buvo motyvuoti mokinius įsitraukti į savo bendruomenės veiklą. Pirmas dalykas, kurį jie padarė buvo aptarti ir aprašyti, kas yra bendruomenė. Jie kalbėjosi apie tas problemas, kurios lietė studentų bendruomenes. Studentai stengėsi įvardinti tas problemas, kurios, jų nuomone, labiausiai paveikė bendruomenes. Per grupinę diskusiją sąrašas buvo sutrumpintas iki vos kelių problemų, kurios buvo labiausiai aktualios bendruomenei. Tada mokiniai sudarė klausimyną, kuriuo norėjo gauti bendruomenės nuomones apie įvardintas problemas. Šis grupinis darbas padėjo mokiniams patobulinti ne tik raštingumą, bet taip pat ir socialinius įgūdžius. Mokiniai palygino atsakymus tarp kaimyninių bendruomenių, ieškodami svarbiausios problemos. Mokiniai nusprendė, kad jie norėtų įtraukti į diskusiją ir jaunesnius mokinius.

Privalumai:

•  Projektinis mokymas leidžia mokiniui dirbti su tikrais ir aktualiais scenarijais, nors ir nėra galimybės dirbti su pvz. organizacijų problemomis (personalo valdymas ar pan.)

•  Jo metu sukuriama bendradarbiavimo atmosfera ir mokymosi situacijos, reikalaujančios komandinio darbo įgūdžių, kurie yra svarbi suaugusiųjų mokymosi dalis.

Trūkumai:

•  Projektinis mokymasis nėra pats tinkamiausias mokymo metodas kalbant apie darbą su skirtingų kultūrų problemomis, nes skritingos kultūros turi skirtingus problemų sprendimo būdus.

IV. Individualus kryptingas mokymasis

"Neformalus ir atsitiktinis mokymasis yra suaugusiųjų švietimo širdis, nes jis yra orientuotas į mokinį ir į pamokas, kurios gali būti išmokstamos iš gyvenimiškos patirties" (Marsick, 2001). Individualus kryptingas mokymasis yra neformalaus mokymosi pavyzdys. Jis apibrėžiamas kaip procesas, kuriame individai prisiima atsakomybę už savo pačių mokymosi procesą, įsivardinami savo mokymosi poreikius, nusistatydami tikslus, atrasdami mokymosi šaltinius, pritaikydami mokymosi strategijas ir įvertindami pasekmes. 1999-aisiais metais daugiau nei 95 proc. suaugusiųjų mokėsi individualiai. Tipiškai mokiniai praleisdavo apie 15 valandų per savaitę ties individualiais mokymosi projektais (Rager, 2003)

 Egzistuoja 3 individualaus kryptingo mokymosi aspektai: tikslai, procesas ir mokinys. Kalbant apie suaugusiųjų mokymąsi, tikslus dažniausiai nusistato pats mokinys, taip pat kaip nusistato ir procesus. Individualus kryptingas mokymasis gali būti patobulintas palengvinant informacijos šaltinių paiešką. Motyvacija yra svarbiausias sėkmingo individualaus mokymosi aspektas.

Suaugę mokiniai yra motyvuojami galimybių:

•  Įgyti naujas žinias, įgūdžius bei nuostatas, kurie pagerintų jų darbo rezultatus

•  Pagerinti savo šeimos gyvenimo kokybę bei sveikatą, pasidžiaugti menais ir fiziniu poilsiu, užsiimti hobiu arba paprasčiausiai padidinti savo intelektinį kapitalą.

Pavyzdys:

183 tūkst. moterų yra diagnozuojamas krūties vėžys kasmet. Daugumai jų individualus mokymasis tampa būdu sužinoti daugiau apie savo problemą ir suteikia žinių apie metodus, kaip su tuo dorotis. Tokie šaltiniai kaip daktaro informacija, paramos grupės, bibliotekos ir Internetas palengvina jų mokymąsi. Ši informacija suteikia moteriai galimybę jausti kontrolę ir kryptingai veikti savo savijautą, taipogi daryti gerai apgalvotus sprendimus apie gydymą.

Privalumai:

•  Gali būti integruojamas į kasdienę veiklą

•  Sukeliamas vidinės ar išorinės motyvacijos

•  Indukcinis refleksijos ir veiksmo procesas

•  Susijęs su kitų mokymusi

Trūkumai:

•  Mokiniai kryptingai veikia priklausomai nuo situacijos. Jie nebūtinai kryptingai veiks visose situacijose

•  Ne visi suaugę renkasi tik individualų mokymąsi, net tie, kurie savarankiškai mokosi, mielai renkasi ir formalų mokymąsi, tokį kaip lektoriaus paskaitas

•  Kadangi toks mokymasis yra nestruktūruotas, mokinius gali lengvai išblaškyti jų pačių poreikiai, prielaidos, vertybės ar klaidingi supratimai

•  Tyrimai rodo, kad kai kurie suaugę nesugeba įsitraukti į savarankišką mokymąsi, kadangi jiems trūksta nepriklausomybės, pasitikėjimo savimi ar trūksta šaltinių

•  Pastaraisiais metais vis mažiau atliekama tyrimų savarankiško mokymosi srityje

Išvada

Egzistuoja daugybė teorijų, kurios pritaikomos suaugusiųjų mokymuisi. Kiekvienai teorijai egzistuoja daugybė nepriklausomų faktorių, kurie iš aplinkos veikia suaugusiojo mokymąsi. Remiantis autoriais, teorijos išvardintos aukščiau labiausiai atspindi dabartines suaugusiųjų mokymosi tendencijas. Mokant suaugusiuosius derėtų atsižvelgti į visas teorijas.

 

Pagal Conlan, J., Grabowski, S., Smith, K. (2003). Current trends in adult education. In M. Orey (Ed.), Emerging perspectives on learning, teaching, and technology. Available Website: http://www.coe.uga.edu/epltt/AdultEducation.htm parengė psichologė Alina Martinkute

 

 
 

Vilniaus "Židinio" SVM


Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija

Daugiau nuorodų....

 
 

2007 metų gegužės mėn. šiame puslapyje buvo patalpinti šie straipsniai:...

2007 metų spalio mėn. sukurtas naujas puslapis medžiagos parsisiuntimui....

 
Copyright © 2007 Alina Martinkutė